Tyrimo tikslas – atskleisti mokinių muzikinės raiškos poreikio formavimo galimybes mokantis groti fortepijonu.
Tikslui įgyvendinti keliami uždaviniai:
remiantis moksline, psichologine, metodologine bei metodine literatūra, atskleisti temos problemiškumą;
parengti ir organizuoti anketinį diagnostinį tyrimą, atlikti tyrimo duomenų analizę;
tyrimo duomenis rinkti taikant anketinę apklausą raštu;
atlikus tyrimo duomenų analizę suformuoti išvadas.
Metodai: nestandartizuota anketinė apklausa raštu, teorinė literatūros šaltinių analizė.
Tyrimo metodika ir tiriamieji: anketų pagalba pateikti klausimai 2-5 metus besimokantiems MM Naujamiesčio skyriaus fortepijono klasės mokiniams ir suklasifikuoti atsakymai. Remiantis literatūros šaltiniais, atsakymai apibendrinti ir padarytos išvados.
Muzikinio ugdymo problemos šiandien gvildenamos visame pasaulyje. Jos dažniausiai siejamos su akivaizdžiu vadinamosios masinės kultūros plėtojimu. Perspektyviniame, pokyčiais paremtame ugdyme labai svarbu, kad žinios, įgūdžiai ir mokėjimai ugdytiniui tarnautų kaip raiškos galimybių įrankis. Tyrimo problemiškumą nurodo šie klausimai:
Kas daro įtaką muzikinės raiškos poreikio formavimuisi?
Kokie veiksniai skatina mokinių muzikinės raiškos poreikį?
Taip pat šio tyrimo dėka siekta nustatyti, kaip mokinių poreikis, aktyvumas, veikla susiję su jausmine nauda.
Poreikis – žmogaus aktyvumo priežastis. Aktyvumas skatina mokinį veikti. Jeigu veikdamas mokinys nesuvokia veiklos privalumų, paties proceso teikiamo malonumo, tai jo reikšmė ir vertė krinta, poreikis silpsta. Gali ir visai išnykti. Išryškėja uždaras ratas, kurio elementai yra vienas kito priežastis.
JAV mokslininkas A. Maslow išskyrė 5 asmenybės poreikių lygmenis. Siekimas atskleisti visus savo gabumus ir sugebėjimus, t.y. savirealizacijos, yra V – aukščiausias (I – fiziologiniai poreikiai, II – saugumo, III – socialiniai, IV – savigarbos ir pagarbos). Aišku, kad savirealizacijos poreikis susijęs su visais kitais.
Ugdytiniams labai svarbu mokykloje būti gerbiamiems, jausti, kad jų pastangos yra vertinamos. Muzikos mokykloje yra puikios sąlygos tai pajusti, nes kiekvienas mokinys priimamas kaip asmenybė. Atsižvelgiant į gabumus, amžių, sudaromos individualios mokymo programos. Labai svarbūs bendradarbiavimo su mokiniais principai: ugdytojo ir ugdytinio lygybė, dvasinis bendravimas, pasitikėjimas mokiniu, dalykinių santykių su mokiniais nustatymas, pamokos vedimas atitinkamu tempu ir ekspresija. Į klausimą „Ar parinkta mokymosi programa patinka?“ visi respondentai atsakė teigiamai.
Ištyrus apklausos atsakymus paaiškėjo, kad dauguma apklaustųjų gerai vertina palankias sąlygas savirealizacijos poreikiui patenkinti. Tai matyti lentelėje:
| Suvokė savo gebėjimų galimybes | Išmoko bendradarbiauti | Sužinojo jausmų raiškos galimybes | ||||||
| Taip | Šiek tiek | Negali įvertinti | Taip | Ne | Neturi nuomo-nės | Taip | Ne | Neturi nuomo-nės |
| 5 | 4 | 3 | 10 | 0 | 2 | 11 | 1 | 0 |
Svarbus yra patyrimo džiaugsmas, malonumas dalyvauti veikloje, poreikis muzikinei raiškai. Vaikai iš prigimties yra žingeidūs, patys nori užsiimti prasminga veikla. Tai vadinama vidinėmis paskatomis. Norint išsiaiškinti vidines paskatas, respondentams buvo duota galimybė pasirinkti kelis atsakymo variantus.
| Noras įgyti naujų žinių ir gebėjimų | Jaustis laisviau bendraujant su žmonėmis | Prasmingai praleisti laisvalaikį | Netinka nei vienas atsakymas |
| 7 | 4 | 4 | 2 |
Taip pat mokiniai gali būti skatinami aplinkinių, tai vadinama išorinėmis paskatomis (pasirinkti buvo galima po vieną atsakymo variantą):
| Tėvai | Draugai | Mokytojai | Savo noru |
| 2 | 2 | 2 | 6 |
Iš pateiktų atsakymų matyti, kad mokiniams vidinės paskatos yra tiek pat svarbios kaip ir išorinės. Atsakymai pasiskirstė po lygiai – iš 12 apklaustųjų 6 rinkosi muzikos mokyklą savo noru, kitus paskatino tėvai, draugai, mokytojai. Tiek vidinės, tiek išorinės paskatos lemia mokinių dalyvavimą saviraišką skatinančioje veikloje. Muzikos mokykloje yra geros sąlygos mokiniams dalyvauti įvairioje koncertinėje veikloje. Tai koncertai Naujamiesčio vaikų darželyje, koncertai tėvams, Kalėdiniai miuziklai. Taip pat mokiniai gali dalyvauti festivaliuose „Fortepijoninė muzika – draugystės tiltas“ Panevėžio V. Mikalausko menų gimnazijoje, „Džiazas su tortu‘“, kuris vyksta kasmet Panevėžio r. Muzikos mokyklos Ramygalos skyriuje. Apklausoje dalyvavę mokiniai ne tik groja fortepijonu, bet ir dainuoja mokyklos chore. Atsakymai į klausimus „Ar patinka kolektyviniai renginiai“ ir „Kaip dažnai norėtų koncertuoti“ pateikti lentelėje:
| Patinka kolektyviniai renginiai | Kaip dažnai norėtų koncertuoti | ||||
| Taip | Ne | Neturiu nuomonės | Dažnai | Kuo rečiau, tuo geriau | Visai nenoriu |
| 11 | 0 | 1 | 11 | 1 | 0 |
Iš 12 apklaustųjų 11 atsakė, kad patinka kolektyviniai renginiai ir dažnai norėtų juose dalyvauti. Mokiniai teigia, kad dalyvaudami kolektyviniuose renginiuose jaučiasi komfortiškiau negu grodami individualiai. Galima teigti, kad jausminė kolektyvinių renginių nauda nauda yra labai reikšminga, ypač jaunesniojo amžiaus vaikams.
Į klausimą „Ar į muzikos mokyklą eini noriai?“ atsakymų rezultatai patenkino mokytojų lūkesčius. Iš 12 apklaustųjų visi atsakė teigiamai.
Jaunesniojo amžiaus vaikams turėtų būti svarbus estetiškumo elementas, susijęs su jų išgyvenimais ir emocijomis, gebėjimu emociškai reaguoti į muziką. Siekiant išsiaiškinti, kiek mokiniams muzikuojant yra svarbus estetinis motyvas, tiriamųjų atsakymai buvo analizuojami pateikus klausimus: „Ar kūriniai, kuriuos tenka mokytis, patinka?“ ir „Ar jauti pasigėrėjimą grodamas (-a)?”. Atsakymai matyti lentelėje:
| Kūriniai, kuriuos tenka mokytis | Jaučia pasigėrėjimą atlikdami išmoktus kūrinius | ||
| Visi patinka | Ne visi patinka, bet reikia mokytis visokių | Taip | Ne |
| 10 | 2 | 11 | 1 |
Analizuojant muzikinės raiškos poreikio formavimą skatinančius bei ribojančius veiksnius, svarbi informacija, kuri atskleidžia mokinių norą muzikuoti, pasirodyti scenoje, emociškai išsilieti. Malonių išgyvenimų patirtis pasirodymų metu skatina mokinių aktyvumą. Mokslinėje literatūroje teigiama, kad malonumas, smagumas motyvuoja veikti. Kai vaikas patiria teigiamų emocinių išgyvenimų, smagumo akimirkų muzikinės raiškos metu, tai jam natūraliai atsiranda poreikis dalyvauti meninėje veikloje. Apklausa patvirtino, kad jausminė nauda muzikuojančiam vaikui yra labai svarbi. Tai atsispindi atsakymuose į du pateiktus klausimus.
| Ar sulauki pagyrimų, kai gerai pagroji? | Kai nepasiseka, sulauki padrąsinimo? | ||||
| Dažnai pagiria | Norėčiau, kad dažniau pagirtų | Man nereikia pagyrimų | Taip | Retai | Niekada, nes man visada sekasi |
| 10 | 2 | 0 | 10 | 1 | 1 |
Sceninė patirtis, įgyta teigiamų išgyvenimų dėka, suteikia mokiniams pasitikėjimo savimi. Tai patvirtina atsakymai į klausimą: „Ar sutinki, kad sėkmingas viešas pasirodymas suteikia pasitikėjimo savo jėgomis?“.
| Visiškai sutinku | Ne visiškai sutinku | Nesutinku |
| 9 | 2 | 1 |
Muzikos mokyklą lanko ne tik turintys ryškių muzikinių gabumų vaikai, kurie gali dalyvauti įvairiuose konkursuose ir laimėti, bet ir vidutinių gabumų mokiniai. Dauguma vidutinių gabumų mokinių mielai muzikuoja, dainuoja chore, dalyvauja kolektyviniuose renginiuose. Todėl saviraiškinių, mėgėjiško muzikavimo ugdymo poreikių turintiems moksleiviams atsižvelgiant į programos reikalavimus sudaromi individualūs mokymo planai.
„Perspektyviniame, pokyčiais paremtame ugdyme klasikinę paradigmą būtina keisti laisvojo ugdymo paradigma, atspindėta progresyvizmo, pragmatizmo, humanizmo nuostatomis“ (G. Gabnytė). Pasak G. Gabnytės, tuomet ugdymo procese žinios taptų tik priemone tikslui siekti, įgūdžiai ir mokėjimai ugdytiniui būtų reikalingi kaip raiškos galimybių įrankis.
IŠVADOS
Mokiniai jaučia poreikį saviraiškai, aktyviai dalyvauja renginiuose ir jaučia malonumą muzikuodami.
Sceninė patirtis įgyta teigiamų išgyvenimų dėka, suteikia pasitikėjimo savimi, formuoja mokinių muzikinės raiškos poreikį.
Galimybė dalyvauti kolektyviniuose renginiuose skatina mokinius aktyviai veiklai ir suteikia jausminę naudą.
Muzikinės raiškos poreikio formavimuisi turi įtakos mokinių siekis prasmingai praleisti laisvalaikį, įgyti naujų žinių ir gebėjimų.
Muzikinės raiškos pagrindu turi tapti kūrybine veikla grįstas ugdymo procesas, kurio pagrindinis tikslas būtų kreipiamas į emocinių vertybinių mokinio nuostatų formavimą. Laisvojo ugdymo paradigma suteiktų naujų galimybių saviraiškinių, mėgėjiško muzikavimo ugdymo poreikių turintiems moksleiviams.
Muzikos mokykloje yra puikios sąlygos formuotis mokinių muzikinei raiškai.
LITERATŪRA
- Piličiauskas, A. (1998). Muzikos pažinimas. 2-oji knyga.
- Šečkuvienė, H. (2004). Vaiko muzikinių gebėjimų ugdymas. Vilnius: VPU leidykla.
- Gabnytė, G. Edukacinių pokyčių vaikų muzikos mokykloje galimybės laisvojo ugdymo paradigmos kontekste. Jaunųjų mokslininkų darbai. Šiauliai: VšĮ Šiaulių universiteto leidykla. 2011, Nr. 4.
- Pečeliūnas, R. Neformali meninė veikla kaip dvasingumo ugdymo forma. Jaunųjų mokslininkų darbai. Šiauliai: VšĮ Šiaulių universiteto leidykla. 2013, Nr.1.
Tyrimą atliko mokytoja metodininkė Angelė Jankauskienė